Šiame paskutiniame ciklo straipsnyje apie svarbiausius 2020 m. paskelbtus BS5489 pakeitimus išsamiau aptariame skyrių apie gaminių akinimo klases: ką standartai dabar rekomenduoja ir kodėl tai svarbu.
Kas yra akinimas?
Akinimas yra nekontroliuojamas ryškumas arba per stipri šviesa, galinti sukelti ką nors nuo nedidelio diskomforto iki regėjimo gebos ar matomumo praradimo. Vis dėlto ši skalė subjektyvi, nes jautrumas akinimui labai skiriasi. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės dėl akies senėjimo dažnai būna jautresni akinimui. Nepaisant to, akinimo mažinimas yra veiksmingas būdas pagerinti teritorijos apšvietimo kokybę.
Gaminys ir apšvietimo projektas
Nors šviestuvų akinimo klasės naudingos, jos iš tikrųjų nerodo, koks akinantis bus visas apšvietimo projektas. Jos rodo tik tai, kiek akina konkretus gaminys atskirai. Paaiškinkime plačiau: gaminio ir projekto akinimas nebūtinai reiškia tą patį. Pavyzdžiui, prožektorius paprastai labai akina, ypač jei stovite ir žiūrite tiesiai į jį! Tačiau atėję į stadioną stebėti rungtynių nemanote, kad stadionas per daug akina, nes jo apšvietimas suprojektuotas didelei teritorijai apšviesti. Taigi akinantį gaminį galima panaudoti projekte, kuris iš tikrųjų sumažina akinimą, ir tai pasiekiama gera projektavimo praktika.
Kaip pasikeitė BS5489 akinimo reikalavimai?
2020 m. standartai pasikeitė ir tai paveikė akinimo vertinimą, t. y. kaip teisingai skaičiuoti akinimą antraeilėse gatvėse P klasėms. Naujasis metodas projektui vertinti pirmenybę teikia slenkstiniam prieaugiui (TI, procentinis objekto kontrasto padidėjimas, reikalingas, kad objektas išliktų ties matomumo slenksčiu esant kelio apšvietimo šviestuvų sukeliamam trikdančiajam akinimui ), o ne atskiro gaminio akinimo klasei.
Kokį poveikį ir naudą tai turėtų duoti?
Manau, kad dėmesio perkėlimas nuo akinimo klasių ir G klasių prie tinkamo projekto parengimo, kai akinimas įtraukiamas į projektinius skaičiavimus, turėtų atverti rinką konkurencijai. Kai kuriais atvejais (žinoma, ne antraeilėms gatvėms), bet kalbant apie P klases, žibintų pasirinkimas ribotas, ypač kai kalbama apie aukščiausias G klases, pavyzdžiui, G6 šviestuvus. Žemesnėse klasėse pasirinkimas daug didesnis, todėl poveikis bus mažiau juntamas. Neabejotinai, kai projekte galutinai sprendžiama pagal slenkstinį prieaugį, ar gaminys per daug akina (o ne pagal atskirą G klasę), pirkėjai ir projektuotojai, rengdami specifikacijas, turės daugiau pasirinkimo.
Tiesą sakant, lyginti gaminius pagal akinimo klasę kaip gaminio savybę techniškai nėra tikslu, t. y. „pirkite šį gaminį, nes jis G6, todėl geresnis už konkurento G3 gaminį“. Projekte viskas veikia ne taip. Daug svarbiau, kaip su tuo gaminiu suprojektuojamas apšvietimas.
Prieš kelerius metus turėjome suprojektuoti G6 apšvietimą, ir jame buvo 25 % daugiau šviestuvų, nei iš tikrųjų reikėjo. Atvirai kalbant, pravažiuojant jis ir dabar atrodo ne taip, nes atramų tiesiog per daug! Bet taip nutiko todėl, kad G6 buvo laikoma galutiniu šviesos valdymo kriterijumi.
Akinimo klasės ir apšvietimo projektavimas
Žinoma, labai svarbu, kad iš šviestuvo šviesa nesklistų tiesiai į dangų, nes, kad ir kaip žiūrėtumėte, tai iššvaistyta šviesa. Tačiau LED šviesa labai kryptinga, todėl norint pasiekti gerą atstumą tarp atramų ir paskleisti šviesą per visą kelią, kad apšvieta būtų tolygi, šviesą tenka nukreipti gana dideliu kampu. Kai tik pradedate tai riboti (nes G klasė neleidžia tam tikro šviesos kiekio už tam tikro kampo), šviesą apkarpote, todėl skirstinys natūraliai susiaurėja ir reikiamo atstumo tarp atramų nebepasiekiate.
Be to, žinoma, vairuotojas nenori, kad jam į akis kristų trikdantysis akinimas.
Todėl slenkstinis prieaugis akinimą apibrėžia daug geriau nei G klasė, nes į projektą galima įtraukti ir suderinti visus veiksnius. Tai gali reikšti, kad klientams, norint tinkamai suprojektuoti apšvietimą, prireiks mažiau šviestuvų ar vatų.
Senajame standarte buvo nurodyta, kad naudojant baltą šviesą S klasės gatvėje apšvietimo klasę galima sumažinti 25 %. Tai sustiprino S/P santykio reikalavimai (vėlgi, apie 25 %). Dabartinėje versijoje ši nuostata panaikinta. Kai kas gali manyti, kad apšvietimo klasę reikės vėl padidinti 25 %, tačiau tiesiogiai tai akivaizdžiai netiesa, nes naudojate tuos pačius gaminius su geru S/P santykiu, ir jie, nors S/P santykio nebereikalaujama, vis tiek pasieks reikiamas apšvietimo klases.
Tai ar taip nesunaudosite daugiau energijos?
Kadangi standartai laikui bėgant keičiasi, lengva ką nors suprasti klaidingai. Kai kas gali manyti, kad panaikinus S/P santykius iš esmės sunaudosite daugiau energijos. Tačiau, dar kartą, jei projektuojate tinkamai ir naudojate gerą gaminį su gera optika, taip nebus. Sutaupymas vis tiek turėtų būti didžiulis. Galbūt 2 % mažesnis, o kai kuriais atvejais ir didesnis, bet galiausiai viskas susibalansuos, ir vis tiek sunaudosite gerokai mažiau energijos nei esama apšvietimo sistema.
Manau, kad akcentas yra toliau skatinti pramonę kiekvienai paskirčiai parinkti tinkamą apšvietos lygį ir nebestumti pirkėjų prie šaltesnės spalvinės temperatūros, o rinktis malonesnius šviesos šaltinius, kurie sukuria kokybiškesnę apšviestą aplinką. Anksčiau dėl mažesnio S/P santykio už šiltesnę spalvinę temperatūrą galėjote būti nubausti, bet dabar taip nebėra. Energijos sąnaudų skirtumas vis dar yra, tačiau jis toliau mažėja, nes LED tampa vis efektyvesni. Reikėtų vertinti bendrą apšvietimo projekto poveikį ir veiksmingumą.
„Tai patikimesnis, techniškesnis metodas“
Esmė ta, kad ar projektas akina, nustatote taikydami viso projekto vertinimo metodą, o ne matuodami gaminį, kad sužinotumėte, ar tame projekte naudojamas gaminys akins. Tai tiesiog daug techniškesnis būdas.
Iš esmės, kai tik įmanoma, projektui reikia apskaičiuoti slenkstinį prieaugį, o gaminio akinimo klasę naudoti tik tada, kai jo apskaičiuoti negalima. Anksčiau akinimo klasės buvo taikomos [be išankstinio nusistatymo] visur, o tai, ypač pirkimo dokumentų specifikacijose, gali susiaurinti rinką ir lemti toli gražu ne optimalų projektą.
Dar kartą: šis pakeitimas skirtas apšviestos aplinkos kokybei gerinti taikant patikimą, techninį metodą.
Apibendrinant
Britų standartus rengiant dalyvauja daugybė grupių: BSI komitetai, taip pat ILP techninis komitetas ir apšvietimo ryšių grupės. Visos jos prisideda. Nors jos pačios standartų nerašo (tai daro tik British Standards komitetas), visos šios grupės dalyvauja rengimo procese, pavyzdžiui, pateikia informaciją apie tai, kaip naudojo dabartinį dokumentą, su kokiomis problemomis ar klausimais nariai susidūrė rengdami projektus ir pan.
Dabar, kai visi reikiami pakeitimai įrašyti į standartus, vis mažiau atvejų, kai tam tikri elementai interpretuojami skirtingai arba skirtingos vietovės taiko skirtingus metodus. Tęsiantis perėjimui prie LED ir bręstant rinkai, galiausiai tai pagerins nuoseklumą ir praktiką visoje JK kelių infrastruktūroje. Be to, gamintojams lieka mažiau galimybių konkuruoti rodikliais ar išskirti smulkius gaminių skirtumus, kurie klientams iš tikrųjų nesuteikia jokios vertės.
Kaip INDO gaminiai atitinka naujuosius standartus
INDO gaminiai standartiškai turi kintamo adaptyviojo apšvietimo, šviesos srauto koregavimo ir pritemdymo dalį nakties funkcijas bei iš anksto užprogramuotą išjungimą; jei šviestuvai naudojami be centralizuotos valdymo sistemos ar kitos trečiosios šalies valdymo įrangos, tai galime užprogramuoti spausdintinės plokštės mazge (PCBA).
Projektams, kuriems reikia valdymo jutikliais, pavyzdžiui, pasyviaisiais infraraudonųjų spindulių (PIR) judesio jutikliais, buvimo detektoriais ar mygtukiniais jungikliais, žinoma, turime jutikliams parengtą šviestuvą SiCURA
INDO gaminiams siūlome įvairią optiką, atitinkančią akinimo klases nuo G1 iki G4, priklausomai nuo naudojamo šviesos modulio. Mūsų OPUS2 ir CHROMA LED šviesos moduliai sukurti atsižvelgiant į akinimą: juose naudojama mažiau, bet didesnių atskirų LED šviesos taškų, todėl šviesa atrodo švelnesnė, o šviestuvas užtikrina tokio tipo gaminiui būdingas savybes.
